- žanotas
- מanótas, -a adj. (1) KŽ; ŽCh318, P žr. ženotas 1: Jis žanótas, jijė tekėjusi J. Kaip gerai nežanótam būti, geriau nebreik Krt. Gal matyti ir žinoti, kur vyrai žanóti, jie sulinkę, jie sukumpę, kaip ožiai kuproti JD152. Tie žanótiejai i gyventų, rodos, gražiai, i šeimos tura Pln. ║ O kurios liks šakalys liekas (buriant per Kūčias), ta tą metą paliks nežanota Plt. Davatkos piktos dėl to, kad nežino, kas kaltas, kad anos nežanótos Slnt. ║ pl. Kurie naujai žanóti, bus jaunavedžiai JI680.
Dictionary of the Lithuanian Language.